Šveicarija: Įmonių bankrotų banga yra didžiausia per 30 metų – transporto sektorius nukentėjo ypač smarkiai.

2026 m. pirmąjį pusmetį Šveicarijos ekonomika susidūrė su krize, kokios nebuvo matyta per daugiau nei tris dešimtmečius. Įmonių bankrotų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo beveik 55 % ir pasiekė 7 496 atvejus – tai didžiausias skaičius nuo 1994 m. Transporto ir logistikos sektoriuje bankrotų skaičius taip pat išaugo 125 %, todėl jis tapo viena labiausiai nukentėjusių pramonės šakų. Europos įmonėms, bendradarbiaujančioms su Šveicarijos logistikos paslaugų teikėjais, taip pat importuotojams ir eksportuotojams, veikiantiems Šveicarijoje, šie skaičiai yra žadinantis skambutis, reikalaujantis nedelsiant reaguoti rizikos valdymo politikos srityje.
Istorinis bankrotų skaičiaus augimas: skaičiai kalba patys už save
Šveicarija jau seniai garsėja kaip viena stabiliausių pasaulio ekonomikų. Maža valstybės skola, stiprus frankas, diversifikuota pramonės struktūra ir efektyvi bankų sistema pavertė ją saugia prieglobsčiu tiek investuotojams, tiek prekybos partneriams. Dėl to 2026 m. įvykiai kelia dar didesnį nerimą.
Vien skaičių skaičius įspūdingas: vien 2026 m. pirmąjį pusmetį bankrutavo 7 496 įmonės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai bankrotų skaičius buvo daug mažesnis. Jei dabartinė dinamika tęsis ir antrąjį metų pusmetį, Šveicarija 2026 m. gali baigtis rekordiniu maždaug 15 000 įmonių bankrotų – o 2025 m. buvo išnagrinėta mažiau nei 11 900 bylų. Tai reiškia daugiau nei ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais, o bendras poveikis verslo partneriams, kreditoriams ir visoms tiekimo grandinėms gali būti dramatiškas.
Svarbu tai, kad šis reiškinys nėra vien tik ekonomikos nuosmukio pasekmė. Precedento neturintis bankrotų skaičiaus padidėjimas pirmiausia susijęs su esminiu teisinės sistemos pakeitimu, kuris įsigaliojo 2025 m. pradžioje ir kurio poveikis kaupiasi dabar, 2026 m.
Vykdymo teisės peržiūra kaip pagrindinis katalizatorius
2025 m. sausio 1 d. Šveicarijoje įsigaliojo esminė Federalinio skolų išieškojimo ir bankroto įstatymo redakcija. Ekspertų teigimu, būtent šis teisinis pakeitimas, o ne pati ekonomikos krizė, yra pagrindinė dabartinės bankrotų bangos varomoji jėga.
Kuo skiriasi? Pagal ankstesnę teisinę sistemą viešieji kreditoriai – mokesčių inspekcijos ir socialinės apsaugos įstaigos – turėjo didelę veiksmų laisvę skolų išieškojimo strategijose. Praktiškai jie dažnai apsiribodavo skolininkų turto areštu, oficialių bankroto procedūrų inicijavimo atidėjimu vėlesnei datai arba jų visiškai vengimu. Dėl to daugelis įmonių, kurios jau seniai prarado veiksmingą gebėjimą grąžinti skolas, galėjo metų metus veikti rinkoje – viešųjų ir privačių kreditorių sąskaita.
Nauji receptai įpareigoti viešuosius kreditorius aktyviai inicijuoti bankroto procedūras subjektams, turintiems įsiskolinimų. Tai reiškia, kad mokesčių inspekcijos ir Socialinio draudimo įstaiga (ZUS) (jų Šveicarijos analogai) nebegali pasyviai laukti – jie privalo veikti. Pasak „Dun & Bradstreet“ analitikų, reforma radikaliai sumažino chroniškai įsiskolinusių įmonių pašalinimo iš rinkos ribą, faktiškai užbaigdama vadinamųjų „zombių kompanijos“ — subjektai, kurie techniškai yra nemokūs, bet išlieka rinkoje dėl lėtų procedūrų ir viešųjų kreditorių kantrybės.
Trumpuoju laikotarpiu tai „atveria šliuzus“ – daugybė bylų, kurios buvo atidėliojamos metų metus, staiga užplūdo rinką. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti, kad Šveicarijos rinka bus išvalyta nuo neperspektyvių subjektų ir pagerės bendras klimatas patikimoms įmonėms. Tačiau prieš šiam teigiamam poveikiui pasimatuojant, Europos prekybos partneriai susidurs su didele nuostolių rizika.
Transportas ir logistika – ypač rizikinga pramonės šaka
Iš visų Šveicarijos ekonomikos sektorių transportas ir logistika patiria neproporcingai didelius nuostolius. Bankrotų skaičius išaugo 125 % Šioje pramonės šakoje šis skaičius beveik tris kartus didesnis nei visos ekonomikos vidurkis. Europos rinkoje veikiančioms TSL (transporto-ekspedicijos-logistikos) sektoriaus įmonėms, bendradarbiaujančioms su Šveicarijos subrangovais, muitinės ir ekspeditoriais bei vežėjais, šie duomenys turėtų paskatinti nedelsiant peržiūrėti savo partnerių portfelį.
Kodėl transportas taip smarkiai nukentėjo? Ši pramonės šaka yra itin jautri keliems tarpusavyje susijusiems veiksniams:
- Didelės fiksuotos ir eksploatavimo išlaidos — transporto priemonių parkai, kuras, draudimas, lizingas — logistikos sektorius veikia su mažomis maržomis, o tai reiškia mažą atsparumą finansiniams neramumams.
- Susilpnėjusi paklausa euro zonoje — Šveicarijos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos sulėtėjimas tiesiogiai reiškia mažesnes transporto apimtis.
- Didėjančios finansavimo išlaidos — didesnės palūkanų normos daro įtaką riedmenų ir infrastruktūros įsigijimo finansavimo kainai ilgesniam laikotarpiui.
- Mokesčių ir įmokų skolų kaupimasis — Daugelis transporto įmonių, ypač MVĮ, metų metus naudojosi vyriausybinių agentūrų neveiklumo „skydu“. Nauji reglamentai užbaigė šį komfortą.
Praktiškai tai reiškia, kad kiekviena Europos įmonė, kuri naudojasi Šveicarijos vežėjo, ekspeditoriaus ar logistikos operatoriaus paslaugomis ir suteikia jam atidėtą mokėjimo laikotarpį, turėtų skubiai patikrinti savo rangovo finansinę būklę.
Kurios pramonės šakos ir regionai yra ypač paveikti?
Sektorių analizė atskleidžia mišrų Šveicarijos bankroto bangos vaizdą. Absoliučiais skaičiais labiausiai nukentėjo:
- Amatas — 1 053 bankrotai 2026 m. pirmąjį pusmetį
- Viešbučių ir maitinimo pramonė — 770 atvejai
- Mažmeninė prekyba — 626 bankrotų
Tačiau procentais kiti sektoriai muša augimo dinamikos rekordus:
- Leidybos ir spausdinimo pramonė — 193,3 % padidėjimas
- Savivaldybių ir energetikos paslaugų sektorius — 158,8 % padidėjimas
- Transportas ir logistika — 125 % padidėjimas
Vienintelis sektorius, kuris atsilaikė prieš šią bangą, buvo statyba, kurioje bankrotų sumažėjo 12,5 %. Tai gali lemti didelė paklausa nekilnojamojo turto ir infrastruktūros rinkose, iš dalies kompensavusi bendras neigiamas tendencijas.
Geografiškai problema yra visoje šalyje, padidėjimas užfiksuotas 25 iš 26 kantonų. Vienintelė išimtis yra Švyco kantonas, kuriame užfiksuotas nedidelis 13,5 % sumažėjimas. Didžiausia bankrotų koncentracija yra Šveicarijos ekonominiuose centruose:
- Ciuricho kantonas — 1 261 bankrotas
- Ženevos kantonas — 788 atvejai
- Vaudo kantonas — 717 bankrotų
Būtent šiuose regionuose sutelkta didžiausia ekonominė ir prekybinė veikla Šveicarijoje, o tai reiškia, kad užsienio verslo partneriai dažniausiai ten turi rangovų – ir būtent čia rizika statistiškai didžiausia.
Kreditorių nuostoliai: beveik 2 milijardai frankų per vienerius metus
Šios krizės finansinių pasekmių mastą sunku pervertinti. 2025 m. – vos pirmųjų naujųjų reglamentų taikymo metų – duomenys rodo, kad kreditorių nuostoliai, patvirtinti vadinamųjų turto trūkumo pažymėjimai (nesumokėtų skolų pripažinimo po bankroto procedūros pabaigos aktai) sudarė beveik 1,8 milijardo Šveicarijos frankų, tai yra maždaug 2,3 milijardo dolerių.
Turto trūkumo pažymėjimas yra specialus Šveicarijos teisinis dokumentas, patvirtinantis, kad kreditorius nebuvo patenkintas turto arešto ar bankroto procese – vien dėl to, kad nebuvo pinigų sumokėti. Užsienio įmonėms, kurios suteikė prekybos kreditą Šveicarijos partneriui ir nepradėjo skolos išieškojimo veiksmų iki oficialaus bankroto paskelbimo, toks pažymėjimas dažnai reiškia nepataisomus nuostolius.
Jei 2026 m. bankrotų bus prognozuojama 15 000 – daugiau nei 25 % daugiau nei 2025 m. – kreditorių nuostoliai gali lengvai viršyti 2 milijardus frankų ir potencialiai siekti 2,5–3 milijardus, priklausomai nuo bankrutavusių subjektų įsipareigojimų struktūros.
Makroekonominis kontekstas: ne tik teisė, bet ir ekonomika
Būtų pernelyg supaprastinta visą reiškinį priskirti vien reguliavimo pokyčiams. Makroekonominis kontekstas yra lygiai taip pat svarbus kontekstas, kuris sustiprina teisinės reformos poveikį.
Šveicarijos mažos ir vidutinės įmonės jau kelis mėnesius susiduria su keliais persidengiančiais spaudimo veiksniais:
- Didesnės finansavimo išlaidos – net jei Šveicarijos nacionalinis bankasrodoNors Škotijos bankas (SNB) palūkanų normų mažinimo ciklą pradėjo santykinai anksčiau nei ECB, MVĮ kredito išlaidos išlieka didesnės nei ankstesnį dešimtmetį.
- Euro zonos sulėtėjimas — Vokietija, Prancūzija ir Italija, pagrindinės Šveicarijos prekybos partnerės, išgyvena stagnacijos arba labai lėto augimo laikotarpius. Tai tiesiogiai veikia Šveicarijos eksportą ir susijusias įmones.
- Stiprus Šveicarijos frankas — nuolatinis Šveicarijos franko kurso kilimas riboja Šveicarijos eksportuotojų kainų konkurencingumą, o tai reiškia spaudimą mažinti pelno maržas visoje tiekimo grandinėje.
- Pramonės paklausos sumažėjimas — ypač su gamybos ir perdirbimo pramone susiję sektoriai fiksuoja mažesnius užsakymus, o tai netiesiogiai veikia šias pramonės šakas aptarnaujančias transporto įmones.
Sudėtingų rinkos sąlygų ir naujos valstybės institucijų prievolės aktyviai inicijuoti bankrotą derinys sukėlė tobulą audrą, kuri dabar šniokščia Šveicarijos rinką.
Verslo rizikos perspektyva Europos partneriams
Rizikos valdytojams ir logistikos įmonių savininkams Europoje dabartinė situacija Šveicarijoje reikalauja konkrečių veiksmų – ir neatidėliotinų. Štai keletas svarbių praktinių pamokų:
1. Šveicarijos logistikos partnerių patikrinimas prieš pradedant arba tęsiant bendradarbiavimą
125 % padidėjęs transporto bankrotų skaičius reiškia, kad Šveicarijos vežėjo ar ekspeditoriaus prastos finansinės būklės rizika statistiškai yra daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš metus. Prieš pradedant bendradarbiavimą prekybos kreditu, t. y. atidėto mokėjimo sąlygomis, būtina atlikti išsamų rangovo finansinės būklės patikrinimą: jo mokėjimų istoriją, įsiskolinimus valdžios institucijoms ir visas vykdomas vykdymo procedūras.
2. Bendradarbiavimo su esamais partneriais sąlygų peržiūra
Įmonėms, jau bendradarbiaujančioms su Šveicarijos logistikos paslaugų teikėjais, rekomenduojama skubiai peržiūrėti esamas sutartis ir mokėjimo sąlygas. DSO (dienų, kurių pardavimai dar neįvykdyti) terminų sutrumpinimas rangovams didelės rizikos sektoriuose – transporto, prekybos, amatų ir restoranų – turėtų tapti standartu, o ne pasirenkamu.
3. Kredito saugumo stiprinimas
Vestuvių meturodoŠalyje, kurioje valstybės institucijos yra teisiškai įpareigotos inicijuoti bankroto procedūras, reagavimo laikas yra labai svarbus. Neužtikrintas kreditorius gali gauti minimalų arba visai negauti pasitenkinimo, jei nesiims veiksmų pakankamai anksti. Griežtesnės užtikrinimo priemonės – garantijos, vekseliai, gautinų sumų perleidimas ir kredito draudimas – tampa esminiu rizikos valdymo elementu bendradarbiaujant su Šveicarijos MVĮ.
4. Pagrindinių partnerių finansinės padėties stebėsena
Dinamiškai besikeičiančiame pasaulyjerodoTeisinėje ir ekonominėje aplinkoje vienkartinio patikrinimo nepakanka. Būtina įdiegti sistemą, skirtą nuolat stebėti pagrindinių Šveicarijos rangovų finansinę būklę, ypatingą dėmesį skiriant galimoms mokesčių ar draudimo institucijų inicijuotoms vykdymo procedūroms.
2026 m. antrojo pusmečio perspektyvos
Rinkos ekspertai nesitiki, kad bankrotų banga greitai sulėtės. Naujieji reglamentai įsigaliojo 2025 m. pradžioje, tačiau visas jų poveikis matomas tik dabar – 2025 m. valstybės institucijų pradėtos procedūros baigiamos 2026 m. Tai reiškia, kad bankroto bylų eilėje vis dar gausu bylų, kurios dar neužregistruotos.
Kita vertus, jei „zombių bendrovių“ likvidavimo tempas bus toks spartus, kaip rodo pirmojo pusmečio duomenys, gali būti, kad iki 2027–2028 m. Šveicarijos rinkos kokybė pradės ženkliai gerėti – pašalinus chroniškai nemokius subjektus, rinka taps struktūriškai sveikesnė. Tačiau šis pagerėjimas kreditoriams ir prekybos partneriams turės didelių išlaidų.
Santrauka: Laikas veikti, o ne stebėti
Precedento neturinti bankrotų banga Šveicarijoje yra sudėtingas reiškinys – sisteminės skolų išieškojimo įstatymų reformos, primestos sudėtingomis makroekonominėmis sąlygomis, rezultatas. Europos transporto ir logistikos sektoriaus įmonėms, bendradarbiaujančioms su Šveicarijos partneriais, šiuo metu reikia pereiti nuo reaktyvaus prie proaktyvaus rizikos valdymo.
Kreditorių nuostoliai, iki 2025 m. siekiantys 1,8 milijardo frankų, rekordinis bankrotų skaičius transporto sektoriuje ir reali 15 000 bankrotų perspektyva 2026 m. nėra abstraktūs skaičiai. Už kiekvieno iš šių skaičių slypi konkrečios gautinos sumos, nutrauktos sutartys ir nuostoliai, kurie gali paveikti įmones, kurios laiku nesiėmė apsaugos priemonių.
Rangovų tikrinimas, mokėjimo terminų trumpinimas ir saugumo priemonių stiprinimas – tai trys rizikos mažinimo strategijos ramsčiai, kuriuos kiekvienas su Šveicarijos rinka bendradarbiaujantis prekybos partneris turėtų įgyvendinti dabar, kol bankrotų banga nepasiekė kitų jo portfelio partnerių.












