ES atsisako B2B mokėjimų reformos: vežėjai ir toliau lauks 120 dienų, kol atgaus savo pinigus

ES atsisako B2B mokėjimų reformos: vežėjai ir toliau lauks 120 dienų, kol atgaus savo pinigus

Europos Komisija planuoja atšaukti esminį reglamentą, kuriuo buvo siekiama apriboti mokėjimo terminus komerciniuose sandoriuose iki 30 dienų. Šis sprendimas, paskelbtas EK 2027 metų darbo programoje, Europos transporto ir logistikos sektoriui reiškia esamos padėties išlaikymą — tikrovę, kurioje didesni užsakovai be pasekmių verčia mažesnius vežėjus sutikti su mokėjimo sąlygomis, siekiančiomis net keturis mėnesius. Rizikos vadovams ir Europos rinkoje veikiančių logistikos įmonių savininkams tai yra pavojaus signalas, kuris turėtų paskatinti nedelsiant peržiūrėti kredito politiką ir verslo partnerių tikrinimo procedūras.

Baigėsi viltys dėl ES reformos kovojant su mokėjimų vėlavimais

Reglamento projektas COM(2023) 533, kurį Europos Komisija pristatė 2023 metų rugsėjį, buvo atsakas į vieną rimčiausių Europos B2B rinkos struktūrinių problemų — nuolatinį vėlavimą vykdyti komercinius mokėjimo įsipareigojimus. Pasiūlyme buvo numatyta visoje Europos Sąjungoje nustatyti absoliučią, neviršijamą 30 dienų mokėjimo termino ribą tiek įmonių tarpusavio sandoriams, tiek viešiesiems pirkimams.

Pagrindinė projekto naujovė buvo reglamento, o ne direktyvos formos pasirinkimas. Šis skirtumas turi esminę teisinę reikšmę: ES reglamentas nuo įsigaliojimo dienos tiesiogiai ir vienodai taikomas visose valstybėse narėse, jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę. O direktyva palieka valstybėms laisvę pasirinkti įgyvendinimo būdą, todėl istoriškai įvairiose šalyse atsirado didžiulių teisės aktų vykdymo ir kreditorių apsaugos veiksmingumo skirtumų.

Nors Europos Parlamentas 2024 metų balandžio mėnesio balsavime pritarė projektui, iniciatyva įstrigo Europos Sąjungos Tarybos etape. Daug valstybių narių pareiškė prieštaravimą, o pasiekti reikiamą sutarimą pasirodė neįmanoma. Remiantis 2026 metų lapkričio 4 dieną paskelbtu dokumentu, Europos Komisija įtraukė projektą į 2027 metų darbo programoje numatytų atšaukti teisės aktų sąrašą.

Mažesnių įmonių interesus ginančios verslo organizacijos piktinasi. Ispanijos organizacija PMcM — Plataforma Multisectorial contra la Morosidad — viešai kaltina ES institucijas pasiduodant galingų didžiosioms korporacijoms atstovaujančių lobistų grupių spaudimui. Pastarosios jau daugelį metų naudoja ilgesnius mokėjimo terminus kaip nemokamo savo veiklos finansavimo priemonę, perkeldamos kreditavimo išlaidas savo tiekėjams ir subrangovams, kurie dažnai neturi derybinės galios atsisakyti nepalankių sąlygų.

Transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektorius patiria ypatingą finansinį spaudimą

Iš visų ES reformos nesėkmės pasekmes patiriančių šakų kelių transporto ir logistikos sektorius yra ypač sudėtingoje padėtyje. Tai lemia verslo modelio specifika, nes pagal jį reikia patirti didelių išankstinių išlaidų dar negavus jokio užsakovo mokėjimo.

Vežėjas, priimantis vežimo užsakymą, beveik iš karto turi padengti:

  • degalų išlaidas — dažnai sudarančias 30–35% visų veiklos išlaidų,
  • kelių rinkliavas ir vinjetes maršrutuose per kelias šalis,
  • vilkikų ir puspriekabių lizingo įmokas,
  • vairuotojų darbo užmokestį kartu su socialinio draudimo įmokomis,
  • civilinės atsakomybės, kasko ir krovinių draudimo išlaidas,
  • einamąsias transporto parko techninės priežiūros ir išlaikymo išlaidas.

O mokėjimas už atliktą paslaugą — remiantis dabartinėmis rinkos sąlygomis — į vežėjo sąskaitą dažnai atkeliauja vėluodamas kelis mėnesius. 2026 metų lapkričio 18 dieną Europos Parlamente Organizacja Transport i Logistyka Polska (TLP) surengtoje konferencijoje „Polish road transport and logistics under pressure" buvo pristatyti duomenys, kurie aiškiai parodo problemos mastą.

Įmonei Schavemaker atstovaujanti Eliza Misiejuk nurodė, kad iki 120 dienų siekiantys mokėjimo terminai nebėra išimtis ir santykiuose su dideliais užsakovais tampa nauja rinkos norma. Sektoriaus statistika patvirtina šį nerimą keliantį vaizdą: net 85% Lenkijos transporto įmonių reguliariai susiduria su 30–60 dienų mokėjimo terminais, o 42% įmonių yra priverstos pasirašyti sutartis, kuriose mokėjimo terminas viršija 120 dienų. Tai reiškia, kad įmonė suteikia paslaugą ir keturis mėnesius negauna nė zloto atlygio, tuo metu finansuodama visą veiklos ciklą savo lėšomis arba brangiu apyvartinio kapitalo kreditu.

Domino efektas: Nuo mokėjimų vėlavimų iki bankroto

TLP prezidentas Maciej Wroński atkreipia dėmesį į dar vieną problemos aspektą — tik nacionaliniu lygmeniu įvedamas reguliavimas paradoksaliai gali pabloginti tarptautinėje rinkoje veikiančių įmonių padėtį. Jei Lenkija savarankiškai apribotų leistinus mokėjimo terminus ir kitose ES šalyse nebūtų analogiško reguliavimo, Lenkijos vežėjai galėtų prarasti dalį užsakymų įmonėms iš valstybių, kuriose ilgi mokėjimo terminai tebėra priimtina norma. Todėl sektorius reikalauja — vienintelis prasmingas sprendimas yra vienodas viso Europos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriaus reguliavimas.

Be tokio reguliavimo transporto sektorius išlieka ypač pažeidžiamas domino efekto. Mechanizmas paprastas ir gerai žinomas rizikos analitikams: kai didelis ekspedijavimo operatorius arba užsakovas paskelbia apie bankrotą ar rimtas mokėjimo problemas, visa subrangovų ir vežėjų, kurie mėnesius laukė mokėjimo, grandinė staiga susiduria su tuo, kad įšaldytas kapitalas bus prarastas. Mažesni vežėjai, dažnai dirbantys su labai mažomis maržomis ir neturintys didelių grynųjų pinigų atsargų, negali išgyventi tokio sukrėtimo. Dėl to įvyksta naujų bankrotų, kurie gali sukelti tolesnes nemokumo bangas visoje tiekimo grandinėje.

Maržų spaudimas kelių transporte jau daugelį metų yra vienas didžiausių iš visų pramonės šakų. Dėl augančių darbo sąnaudų, energijos kainų, aplinkosaugos reikalavimų ir atitikties užtikrinimo išlaidų vežėjai dirba su maždaug 2–5% grynosiomis maržomis. Tokiomis sąlygomis gautinų sumų įšaldymas 90 ar 120 dienų, neturint galimybės gauti pigaus išorės finansavimo, gali tiesiogine prasme nulemti įmonės išlikimą.

Ispanijos modelis: Įrodymas, kad reguliavimas veikia

Pesimistinis padėties ES vaizdas kontrastuoja su Ispanijos patirtimi: ši šalis nusprendė savarankiškai imtis transporto sektoriaus reguliavimo. 2021 metų pabaigoje Madrido valdžia įvedė griežtų administracinių baudų sistemą subjektams, viršijantiems 60 dienų mokėjimo už transporto paslaugas terminą. Svarbu tai, kad reguliavimo aktyviai laikomasi atliekant patikrinimus ir taikant realias finansines sankcijas — jis neliko neveikiančia norma.

Rezultatai yra apčiuopiami ir dokumentuoti Ispanijos transporto sektoriui atstovaujančios organizacijos Fenadismer. Vidutinis mokėjimo laukimo laikas kelių transporte 2021 metais siekė 83 dienas. 2025 metais jis sumažėjo iki 59 dienų, o 2026 metų rugsėjį pasiekė rekordiškai žemą 47 dienų lygį — taigi buvo mažesnis už įstatyme nustatytą 60 dienų ribą, o tai rodo, kad dalis rinkos savanoriškai prisitaikė prie naujų standartų nelaukdama inspektorių įsikišimo.

Vidutinio mokėjimo laukimo laiko sumažėjimas daugiau kaip 43% per penkerius metus yra rezultatas, kuris vienareikšmiškai įrodo griežto reguliavimo, paremto realiu teisės aktų vykdymu, veiksmingumą. Lenkijos ir kitų Europos šalių vežėjams, žvelgiantiems į šiuos duomenis iš 120 dienų mokėjimo terminų perspektyvos, Ispanijos modelis yra neprilygstamas pavyzdys — ir įrodymas, kad pokyčiai įmanomi, jei tik yra politinės valios juos įgyvendinti.

Ką reformos nesėkmė reiškia rizikos vadovams?

Projekto COM(2023) 533 atšaukimas yra ne tik teisėkūros nesėkmė — tai veiklos signalas, kuris turėtų paskatinti visus rinkos dalyvius atnaujinti kredito rizikos valdymo strategijas. Esamos teisinės padėties išlaikymas reiškia, kad dar bent kelerius metus didieji užsakovai išsaugos visišką laisvę primesti ilgus mokėjimo terminus mažesniems subrangovams, o pastarieji neturės veiksmingos teisinės priemonės savo interesams ginti Europos lygmeniu.

Bendradarbiavimo rizikos vertinimo požiūriu transporto ir logistikos sektorių reikia priskirti padidintos rizikos segmentui, kuriam būtina taikyti griežtesnes tikrinimo procedūras. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į šias sritis:

1. DSO rodiklio stebėsena

Days Sales Outstanding (DSO) rodiklį — tai yra vidutinį gautinų sumų apmokėjimo laukimo laiką — reikėtų kas ketvirtį stebėti visiems transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriaus klientams. Nuolatinis DSO ilgėjimas yra vienas ankstyviausių ir patikimiausių įspėjamųjų signalų apie verslo partnerio likvidumo praradimą. Įmonėms, kurių DSO viršija 90 dienų ir didėja, reikėtų taikyti sustiprintą stebėseną ir kredito limitų apribojimus.

2. Užsakovų gautinų sumų struktūros tikrinimas

Užmezgant naujus verslo santykius ir peržiūrint esamas sutartis verta ypatingą dėmesį skirti potencialaus verslo partnerio gautinų sumų struktūrai — ypač pradelstų gautinų sumų daliai visame portfelyje. Įmonės, kurios pačios susiduria su dideliais klientų atsiskaitymų vėlavimais, statistiškai yra labiau linkusios vėluoti vykdyti savo mokėjimus tolesnėse tiekimo grandinės grandyse.

3. Augantis faktoringo ir gautinų sumų finansavimo poreikis

Ilgų mokėjimo terminų ir reguliacinės apsaugos nebuvimo sąlygomis faktoringas — tiek be regreso (perimant nemokumo riziką), tiek su regresu — daugeliui vežėjų tampa išlikimo, o ne vien finansinio optimizavimo klausimu. Faktoringo įstaigos ir kredito draudikai ateinančiais ketvirčiais turėtų tikėtis staigaus savo paslaugų paklausos augimo transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje, o tai kartu pareikalaus griežtesnės šios šakos gautinų sumų portfelių analizės.

4. Domino efekto rizika tiekimo grandinėje

Rizikos analitikai turėtų sudaryti didžiųjų logistikos operatorių ir jų subrangovų tinklo sąsajų žemėlapį. Vieno didelio rinkos dalyvio bankrotas gali sukelti dešimčių mažesnių įmonių, kurios mėnesius finansavo jo veiklą savo apyvartiniu kapitalu, nemokumo laviną. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijuose turėtų būti atsižvelgiama į tokio pobūdžio koncentracijos rizikos poveikį.

Reguliavimo perspektyva: Kas dar gali pasikeisti?

Reglamento projekto atšaukimas galutinai neužbaigia diskusijos apie mokėjimų sistemos reformą Europoje. Europos Komisija ateityje gali pateikti naują pasiūlymą — galbūt mažiau ambicingą, pagrįstą direktyva, o ne reglamentu, arba numatantį ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir daugiau išimčių, kurios sumažintų valstybių narių pasipriešinimą. Taip pat galima pasirinkti sektorinio reguliavimo kelią — pagal transporto taisyklių, kurias Lenkija ir kitos šalys įgyvendino pagal Mobilumo dokumentų rinkinį, pavyzdį.

Transporto, ekspedijavimo ir logistikos bendruomenė, kuriai atstovauja tokios organizacijos kaip TLP, neketina nustoti spausti sprendimų priėmėjų. 2026 metų lapkritį Europos Parlamente surengta konferencija buvo aiškus signalas, kad sektorius aktyviai sieks ES sprendimų, kurie suvienodintų konkurencines galimybes ir apsaugotų mažesnius vežėjus nuo didžiųjų užsakovų finansinio diktato.

Kol įsigalios nauji teisės aktai — o teisėkūros istorija leidžia manyti, kad tai gali užtrukti daug metų — vienintelė veiksminga logistikos tiekimo grandinėje veikiančių įmonių apsauga išlieka griežtas išsamus patikrinimas, aktyvus gautinų sumų valdymas ir sąmoningas kredito politikos formavimas transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriaus verslo partnerių atžvilgiu.

Apibendrinimas: Padidinta parengtis visam sektoriui

ES reformos, skirtos mokėjimų vėlavimams mažinti, nesėkmė yra bloga žinia visiems, kurie tikėjo, kad Europos teisė veiksmingai sumažins galios neatitikimą tarp didelių užsakovų ir mažų paslaugų teikėjų. Transporto ir logistikos sektoriuje ši asimetrija ypač skaudi — ir ypač pavojinga visos rinkos stabilumo požiūriu.

Įmonės, kurios šiandien vertina bendradarbiavimo su transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriaus partneriais riziką, turi atsižvelgti į tai, kad jų verslo partneriai gali veikti nuolatinio likvidumo trūkumo sąlygomis, kurį lemia ne prastas valdymas, o struktūrinė mokėjimų rinkos problema. Šis supratimas turėtų atsispindėti tiek vertinant verslo partnerių reitingą, tiek nustatant savo prekybos sąlygas.

Ispanijos patirtis rodo, kad pokyčiai įmanomi — tačiau tam reikia reguliavimo institucijų ryžto ir realaus teisės aktų vykdymo. Kol tokio ryžto trūksta Europos lygmeniu, visa rizikos valdymo našta tenka patiems rinkos dalyviams. O tai reiškia, kad tokios platformos kaip EURODEBT.eu, kurios specializuojasi transporto ir logistikos įmonių finansinio patikimumo tikrinimo srityje, tampa ne prabanga, o veiklos būtinybe kiekvienai įmonei, kuri rimtai vertina savo gautinų sumų saugumą.

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Ieškoti naujienose

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Dalintis straipsniu

KATEGORIJOS

Naujausi įrašai