Krizė Małaševičėse: mokesčių administratorius blokuoja transporto įmonių sąskaitas dėl kitų asmenų muitinės sukčiavimo. Transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektorius ant bedugnės krašto

Krizė Małaševičėse: mokesčių administratorius blokuoja transporto įmonių sąskaitas dėl kitų asmenų muitinės sukčiavimo. Transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektorius ant bedugnės krašto

Kelios dešimtys Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos (TSL) sektoriaus įmonių, veikiančių Małaszewicze apylinkėse — didžiausiame Lenkijos sausumos uoste ir pagrindiniame Naujojo šilko kelio mazge — susidūrė su jų išlikimui gresiančia finansine grėsme. Nacionalinė mokesčių administracija (KAS) priima jų atžvilgiu nedelsiant vykdytinus sprendimus, blokuoja banko sąskaitas ir pradeda priverstinio išieškojimo procedūras dėl muitų skolų, bendrai siekiančių 120 milijonų eurų. Šios situacijos paradoksas yra tas, kad šios įmonės nebuvo nei nustatytos neteisėtos veiklos organizatorės, nei naudos gavėjos — jos veikė kaip vežėjai ir logistikos tarpininkai, neturėdamos nei teisinės, nei fizinės galimybės patikrinti užplombuotų konteinerių turinio. Apie šį atvejį viešai pranešė senatorius Grzegorz Bierecki, atkreipdamas dėmesį į sistemines mokesčių institucijų vykdomų procedūrų klaidas.

Iš kur atsirado 120 milijonų eurų skola?

Dabartinės krizės ištakos siekia 2021–2022 metus, kai per Lenkijoje esančią Europos Sąjungos išorės sieną — būtent per Małaszewicze terminalą — keliavo didžiuliai prekių kiekiai iš Azijos, gabenami geležinkeliu Naujojo šilko kelio maršrutais. Tuo pat metu, kaip parodė vėlesnis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimas, organizuotos nusikalstamos grupės masiškai klastojo muitinės dokumentus.

Mechanizmas buvo gana paprastas, tačiau veiksmingas. Importuotojai sąmoningai mažino deklaruojamą prekių vertę arba nurodydavo klaidingą prekių klasifikaciją, taip smarkiai sumažindami mokėtinus muitus ir mokesčius išleidžiant prekes į laisvą apyvartą ES. Šios veiklos mastas buvo įspūdingas — OLAF apskaičiavo, kad Europos Sąjungos biudžetas dėl nesurinktų muitų prarado 120 milijonų eurų ekvivalentą.

Lenkija, kaip valstybė narė, per kurios teritoriją šios prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ES, yra atsakinga už šias skolas Sąjungos biudžetui. Mokėjimo terminas nustatytas 2027 metams. Ilgą laiką ši byla liko už Lenkijos mokesčių ir muitinės tarnybų akiračio — tik 2024 metais įsikišus ES kontrolieriams KAS buvo priversta imtis skolų išieškojimo veiksmų.

Solidariosios atsakomybės principas, kuris žlugdo nekaltuosius

Pagrindinis dabartinio ginčo elementas yra būdas, kuriuo Nacionalinė mokesčių administracija nusprendė išieškoti skolas. Užuot sutelkusi išteklius į tikrųjų muitinės sukčiavimo organizatorių ir galutinių prekių, kurių vertė buvo sumažinta, gavėjų nustatymą ir persekiojimą — kurie, kaip nurodo senatorius Bierecki, daugiausia veikė iš Belgijos, Vengrijos ir Čekijos teritorijų — mokesčių administratorius nusitaikė į subjektus, kurie tėra operacinės tiekimo grandinės grandys.

Teisinis šių veiksmų pagrindas yra solidariosios atsakomybės principas, kurį mokesčių institucijos aiškina plačiai, taikydamos jį geležinkelių vežėjams, muitinės agentūroms ir logistikos operatoriams. Praktiškai tai reiškia, kad įmonei, fiziškai gabenusiai konteinerį iš taško A į tašką B, gali tekti finansinė atsakomybė už melagingą informaciją, kurią į muitinės dokumentus įrašė visiškai kitas subjektas.

Transporto sektorius į šiuos sprendimus reaguoja su pasipiktinimu, pabrėždamas esminį tokio požiūrio prieštaravimą prekybos praktikai ir logikai. Geležinkelių vežėjas neturi nei įgaliojimų, nei priemonių patikrinti užplombuoto konteinerio turinį — tai išimtinė muitinės tarnybų prerogatyva. Atsakomybės už tai, ko jis negalėjo ir neturėjo tikrinti, jam priskyrimas sektoriuje vertinamas kaip akivaizdžiai neteisingas ir teisiškai abejotinas.

Žaibiškas sąskaitų blokavimas ir domino efektas

KAS sprendimai priimami su nedelsiamo vykdymo sąlyga — tai Lenkijos administracinėje teisėje nustatyta speciali tvarka, leidžianti išieškoti prievolę dar prieš sprendimui įsiteisėjant ir net prieš jį apskundžiant teismui. Praktiškai tai reiškia, kad įmonė apie banko sąskaitų blokavimą dažnai sužino tuo pačiu metu, kai gauna sprendimą — arba net anksčiau, kai bankas atsisako atlikti pavedimą.

Poveikis kasdienei veiklai yra neatidėliotinas ir pražūtingas. Užblokuota sąskaita reiškia, kad neįmanoma išmokėti darbuotojams atlyginimų, trūksta lėšų geležinkelių riedmenų ir kelių transporto priemonių lizingo įmokoms, sustoja mokėjimai subrangovams ir apyvartinio kapitalo paskolų aptarnavimas. Įmonės, kurios iki šiol veikė stabiliai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus, per vieną dieną praranda prieigą prie savo apyvartinio kapitalo.

Reiškinio mastas yra reikšmingas — problema paveikė kelias dešimtis subjektų, tarp jų įmones, turinčias tvirtas pozicijas rinkoje, tokias kaip PKP Cargo, DB Cargo Polska, PKP Cargo Connect, Eurotrans ir RTSB. Tai, kad šioje grupėje yra bendrovių su atpažįstamais prekių ženklais ir dideliu finansiniu potencialu, neapsaugo jų nuo mokesčių institucijų sprendimų pasekmių — priešingai, tai rodo, kad institucijos taikosi į subjektus, iš kurių iš tiesų galima ką nors išieškoti.

Kelios mažesnės įmonės neatlaikė spaudimo ir paskelbė bankrotą. Tai sukelia klasikinį domino efektą — bankrutavusios įmonės kreditoriai ir partneriai patys pradeda patirti likvidumo problemų, o tai gali lemti tolesnį nemokumą platesnėje Małaszewicze apylinkėse veikiančio TSL sektoriaus ekosistemoje.

Strateginė mazgo reikšmė ir geopolitinė rizika

Małaszewicze nėra paprastas perkrovimo terminalas. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių žemyninės Europos sausumos uostų, atliekantis vartų tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Per šį mazgą keliauja didelė dalis krovinių, geležinkeliu gabenamų iš Kinijos ir kitų Azijos šalių į Vakarų Europą ir atgal — būtent čia eina svarbiausia sausumos Šilko kelio, dar vadinamo Naujuoju šilko keliu arba Belt and Road Initiative, atkarpa.

Šiame mazge veikiančių įmonių veiklos destabilizavimas — dėl sąskaitų blokavimo, išieškojimo procedūrų ir bankrotų bangų — sukuria riziką, kuri gerokai peržengia vietos ar net nacionalinį lygmenį. Kinijos, Japonijos, Korėjos ar kitų Azijos šalių krovinių siuntėjai ir operatoriai, iki šiol nukreipdavę krovinius per Małaszewicze, gali pradėti laikyti šį mazgą pernelyg rizikingu teisiniu ir veiklos požiūriu.

Net dalies prekių srautų nukreipimas alternatyviais maršrutais ir per kitus mazgus — pirmiausia per Hamburgo, Brėmeno, Roterdamo ar Antverpeno uostus arba alternatyviais geležinkelių koridoriais aplenkiant Lenkiją — būtų rimtas strateginis nuostolis šaliai. Lenkija daugelį metų kūrė pagrindinio logistikos centro tarp Azijos ir Europos poziciją, o Małaszewicze buvo šios strategijos centras. Šios pozicijos suardymas dėl krizės, kurią sukėlė pačios šalies mokesčių institucijų veiksmai, būtų ypač skaudus.

Politikų balsas ir raginimai keisti požiūrį

Ši byla į viešumą pateko ir senatoriaus Grzegorz Bierecki dėka, kuris viešai atskleidė problemos mastą ir paragino nedelsiant sustabdyti KAS sprendimų vykdymą bei atblokuoti nukentėjusių įmonių sąskaitas. Senatorius nurodė, kad mokesčių institucijos renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią — persekioja Lenkijos vežėjus, nes jie yra lengvai pasiekiamas taikinys — užuot vykdžiusios kruopščias, bet pagrįstas procedūras prieš tikruosius neteisėtos muitinės veiklos naudos gavėjus, pasislėpusius už šalies ribų.

Sektoriaus ir politikų raginimai sutelkti į kelis reikalavimus: sustabdyti nedelsiamą sprendimų vykdymą, kol bus išnagrinėti skundai, atsakomybės naštą perkelti tikriesiems kaltininkams ir galutiniams prekių gavėjams, taip pat parengti sisteminius sprendimus, kurie leistų Lenkijai atsiskaityti su Europos Sąjunga nesunaikinant savo logistikos sektoriaus.

Teisininkų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad platus solidariosios atsakomybės principo aiškinimas, kurį šiuo atveju taikė KAS, gali neatlaikyti patikrinimo nagrinėjant skundus ir administraciniuose teismuose. Vis dėlto įmonėms, kurios metų metus laukia teisminio ginčo sprendimo, turėdamos užblokuotas sąskaitas ir paralyžiuotą veiklą, pergalė teisme gali ateiti pernelyg vėlai.

B2B rizikos perspektyva: Ką tai reiškia jūsų verslo partneriams?

Rizikos valdytojams ir verslininkams, bendradarbiaujantiems su Małaszewicze apylinkių įmonėmis, dabartinė situacija yra rimtas įspėjamasis signalas, reikalaujantis nedelsiamų veiksmų. Čia susiduriame su naujo pobūdžio sistemine rizika — reguliaciniu ir fiskaliniu šoku, nukreiptu į subjektus, kurie patys nepadarė jokių pažeidimų, tačiau gali prarasti likvidumą tiesiog per vieną dieną.

Tradicinių verslo partnerio finansinio patikimumo vertinimo priemonių čia gali nepakakti. Įmonė gali rodyti puikius finansinius rodiklius, turėti savalaikių mokėjimų istoriją ir pastovias pajamas — tačiau dėl vieno mokesčių institucijos sprendimo prarasti prieigą prie viso apyvartinio kapitalo. Tokioje situacijoje net patikimas partneris tampa subjektu, kuriam kyla didesnė rizika neįvykdyti einamųjų įsipareigojimų.

Į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį?

  • Ryšių su Małaszewicze terminalu tikrinimas: Bet kuris subjektas, vykdantis arba vykdęs veiklą šiame mazge — kaip vežėjas, muitinės agentūra, ekspeditorius ar sandėliavimo operatorius — gali patekti į KAS procedūrų akiratį. Verta aktyviai stebėti tokių verslo partnerių teisinę ir finansinę padėtį.
  • Kredito ir prekybos rizikos analizė: Rizikos grupei priklausančios įmonės gali bandyti vykdyti savo įsipareigojimus pavėluotai arba prašyti pratęsti mokėjimo terminus. Pradelstų gautinų sumų iš Rytų Lenkijoje veikiančių TSL sektoriaus partnerių didėjimas turėtų būti laikomas pavojaus signalu.
  • Bankroto procedūrų stebėjimas: Kadangi keli subjektai jau paskelbė bankrotą, reikėtų tikėtis daugiau tokių atvejų. Reguliarus bankroto ir restruktūrizavimo registro tikrinimas šiuo metu ypač rekomenduojamas visiems šio regiono TSL įmonių kreditoriams.
  • Mokėjimų grandinių vertinimas: Domino efektas TSL sektoriuje yra ypač staigus dėl didelės priklausomybės nuo subrangovų ir partnerių. Vieno didelio rinkos dalyvio bankrotas gali sukelti likvidumo problemų laviną dešimtims mažesnių įmonių — kelių transporto vežėjams, transporto priemones prižiūrinčioms įmonėms, laikinojo įdarbinimo agentūroms ar logistikai skirtų IT paslaugų teikėjams.
  • Skundų nagrinėjimo rezultatų stebėjimas: Jei administraciniai teismai pradės naikinti KAS sprendimus dėl proporcingumo principo pažeidimo arba neteisingo solidariosios atsakomybės taikymo, tai gali atverti kelią lėšoms atblokuoti ir nukentėjusių subjektų finansinei padėčiai stabilizuoti.

Sisteminė pamoka visam sektoriui

Krizė Małaszewicze yra daugiau nei vietinis mokesčių skandalas. Tai naujo pobūdžio reguliacinės rizikos laboratorija, su kuria logistikos ir transporto įmonės gali vis dažniau susidurti stiprėjant kovai su muitinės ir mokesčių sukčiavimu ES lygmeniu. OLAF ir kitos ES institucijos vis aktyviau dalyvauja muitinės pažeidimų tyrimuose, o spaudimas valstybėms narėms išieškoti ES biudžetui priklausančias lėšas tikriausiai didės.

Problema ta, kad šių skolų išieškojimo mechanizmai nacionaliniu lygmeniu ne visada pritaikyti šiuolaikinių tiekimo grandinių sudėtingumui. Kai mokesčių institucijos renkasi trumpesnį kelią — persekioja lengvai pasiekiamus vežėjus užuot ieškojusios sunkiai nustatomų importuotojų ir galutinių gavėjų — nukenčia finansiškai sveikos ir teisėtai veikiančios įmonės.

Visos Vidurio ir Rytų Europos TSL sektoriui ši byla turėtų būti svarbus signalas permąstyti teisinės ir reguliacinės rizikos valdymo modelius. Verta tikrinti ne tik verslo partnerių mokumą, bet ir jų pažeidžiamumą galimų mokesčių institucijų reikalavimų atžvilgiu — ypač jei jie veikia intensyvių prekių srautų vietose, kur rizika būti įtrauktiems į kitų asmenų muitinės pažeidimus statistiškai yra didesnė.

Apibendrinimas: Didesnis budrumas visai logistikos ekosistemai

Situacija Małaszewicze sparčiai kinta ir dar toli gražu nėra stabili. Kelioms dešimtims TSL įmonių kilo tiesioginė grėsmė prarasti likvidumą ir gebėjimą vykdyti įsipareigojimus. Keli subjektai jau paskelbė bankrotą. Strateginį logistikos mazgą Europos geležinkelių transporto žemėlapyje smarkiai destabilizuoja krizė, kurią sukėlė organizuoti muitinės sukčiai — o ne įmonės, kurios dabar moka už jų veiksmus.

Įmonių rizikos stebėsenos požiūriu rekomenduojame visus tiesiogiai Małaszewicze veikiančius subjektus laikyti padidintos finansinės rizikos įmonėmis, kol bus išaiškinta jų teisinė padėtis ir atblokuotos sąskaitos. Kiekvienas verslininkas, bendradarbiaujantis su šios ekosistemos įmonėmis, turėtų nedelsdamas peržiūrėti galimų nuostolių riziką ir pradėti sustiprintą šių partnerių būklės stebėseną. Sektoriuje taikomas riboto pasitikėjimo principas niekada nebuvo toks pagrįstas kaip susidūrus su sistemine rizika, kurią kuria valstybės aparatas, nukreiptas — nors ir dėl neveikimo, o ne sąmoningai — prieš teisėtai veikiančias įmones.

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Ieškoti naujienose

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Dalintis straipsniu

KATEGORIJOS

Naujausi įrašai