ERFA įspėja: nekoordinuotas bėgių remontas kenkia Europos geležinkelių krovinių gabenimo ir tiekimo grandinėms

2026 m. rugpjūčio 21 d. Europos geležinkelių krovinių vežimo asociacija (ERFA) paskelbė oficialų įspėjimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į dramatiškas nekoordinuotų Europos geležinkelių tinklo modernizavimo darbų pasekmes. Šis dokumentas yra žadinantis skambutis infrastruktūros valdytojams, reguliavimo institucijoms ir ES vyriausybėms. Pramonė nekvestionuoja modernizacijos poreikio – ji jau daugelį metų siekia investicijų į infrastruktūrą. Tačiau problema slypi tame, kaip šie darbai atliekami: chaotiškai, nekoordinuotai ir visiškai ignoruojant krovinių vežėjų veiklos realijas. Dėl to geležinkelių modernizavimas, užuot stiprinęs savo pozicijas, tampa tiesiogine grėsme operatorių išlikimui ir Europos tiekimo grandinių tęstinumui.
Modernizacija, kuri paralyžiuoja: krizės mechanizmas
Nors investicijos į geležinkelių infrastruktūrą iš esmės yra teigiamas reiškinys, dabartinis jų įgyvendinimas sukuria visiškai priešingą rezultatą, nei buvo numatyta. ERFA nustatė kelis persidengiančius reiškinius, kurie kartu sukuria krizinę situaciją. Pirmoji ir opiausia problema yra linijų uždarymas paskutinę minutę – be tinkamo išankstinio įspėjimo ir be perspektyvių alternatyvų. Krovinių vežėjai, sudarę sutartis su pramonės klientais, staiga pastebi, kad maršrutas, kuriuo grindžiamas jų veiklos planas, yra uždarytas.
Antra, ne mažiau rimta problema – vienalaikiai darbai abiejuose pagrindiniuose maršrutuose ir nustatytuose aplinkkeliuose. Teoriškai A linijos sprendimas – nukreipti eismą į B liniją. Praktiškai paaiškėja, kad B linija renovuojama lygiagrečiai arba jos techniniai parametrai yra tokie žemi, kad ji netinka įprastam krovinių eismui aptarnauti. Be to, visiškai trūksta tarpvalstybinio koordinavimo – atskirų šalių infrastruktūros valdytojai savo darbus planuoja atskirai, neatsižvelgdami į tai, kad krovininiai traukiniai Gdansko–Milano arba Varšuvos–Roterdamo maršrutais naudojasi maršrutais, kuriuos valdo keli nepriklausomi subjektai.
Apvažiavimo maršrutai tik popieriuje – dramatiška techninė realybė
Vienas iškalbingiausių ERFA ataskaitos aspektų yra detalus alternatyvių maršrutų, kurie teoriškai skirti pakeisti uždarytus pagrindinius maršrutus, techninės būklės dokumentavimas. Daugeliu atvejų šios alternatyvos egzistuoja tik dokumentuose – jų realus eksploatacinis naudingumas artimas nuliui.
Rumunija ir Bulgarija: sisteminio žlugimo pavyzdžiai
Ypač iškalbingi yra Rumunijos ir Bulgarijos pavyzdžiai – šalių, kurios yra pagrindiniai transporto koridorių, jungiančių Vakarų Europą su Balkanais ir toliau su Azija, elementai. Vidino–Golenčio–Krajovos linija Rumunijoje, numatyta kaip alternatyva uždarytoms atkarpoms, yra tokios techninės būklės, kad neleidžia normaliai eksploatuoti. Pralaidumas toks mažas, kad praktiškai per dieną gali pravažiuoti tik keli traukiniai – maždaug 30 km/h greičiu. Palyginimui, šiuolaikinėse krovinių vežimo linijose norma yra 80–120 km/h greitis.
Bulgarijoje situacija ne mažiau sudėtinga. Vidino–Mezdros linijoje, konkrečiai Dimovo–Orešeto ir Dimovo–Makrešo ruožuose, nuolydis siekia 28–29 promiles. Tai itin didelis parametras krovininiams geležinkeliams, smarkiai sumažinantis tiek maksimalų greitį, tiek leistiną traukinio svorį. Tuo tarpu Kardamo–Negru Vodos linija visiškai netinkama šiuolaikiniams intermodaliniams traukiniams – jos svorio riba yra 1000 tonų, o pati linija nėra elektrifikuota, o tai sunkiai įveikiama elektrinės traukos eroje.
Daugelyje apvažiavimo maršrutų taip pat taikomi griežti traukinių ilgio – iki 535 metrų – ir svorio – iki 1200 tonų – apribojimai. Palyginimui, standartinis krovininis traukinys šiuolaikiniame koridoriaus maršrute gali būti iki 740 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 2000 tonų. Todėl eismo nukreipimas į apvažiavimo maršrutus iš esmės reiškia vieno traukinio padalijimą į du ar tris traukinius – su visomis susijusiomis išlaidomis.
Sąnaudų kaskada: kaip renovacijos naikina vežėjų pelningumą
Rizikos valdytojams ir transporto įmonių savininkams labai svarbu suprasti, kaip nekoordinuota priežiūra virsta apčiuopiama finansine ir veiklos našta. Mechanizmas yra daugiapakopis ir kaskadinis.
Papildomi žmogiškieji ir įrangos ištekliai
Ilgesnis apvažiavimo maršrutas pirmiausia reiškia papildomų lokomotyvų ir mašinistų poreikį. Atsižvelgiant į struktūrinį kvalifikuotų geležinkelio darbuotojų trūkumą, veikiantį visą Europos geležinkelių pramonę, staiga atsiradusio papildomų mašinistų poreikio patenkinti beveik neįmanoma. Be to, yra reikalavimas išmanyti maršrutus (lot. Streckenkenntnis) – mašinistas turi žinoti maršrutą, kuriuo važiuoja traukinys, o tai reiškia, kad ne kiekvienas laisvas darbuotojas gali būti paskirtas į apvažiavimą. Naujų mašinistų apmokymas tam tikram maršrutui trunka savaites ar mėnesius, o ne valandas.
Traukos ir neelektrifikuotų maršrutų problema
Daugelis apvažiavimo maršrutų driekiasi neelektrifikuotomis linijomis. Kai vežėjas turi tik elektrinius lokomotyvus – o tai yra standartinė šiuolaikinių riedmenų savybė – jis yra priverstas skubiai ieškoti dyzelinių lokomotyvų neatidėliotinoje rinkoje. Tuo tarpu apmokėti elektriniai lokomotyvai stovi nenaudojami, generuodami išlaidas, bet negaudami pajamų. Dyzelinės traukos nuoma neatidėliotinoje rinkoje avariniu režimu yra išlaidos, kurių negalima numatyti racionaliai planuojant biudžetą.
Didesni infrastruktūros mokesčiai ir vėlavimai pasienyje
Ilgesnis maršrutas automatiškai reiškia didesnius bėgių kelio naudojimo mokesčius. Šios išlaidos didėja proporcingai papildomų kilometrų skaičiui, o aplinkkeliai gali pridėti dešimtis, net šimtus kilometrų prie maršruto. Be to, pasienio punktuose susidaro vėlavimai, kurie, sutrikus tinklui, gali siekti absurdišką ilgį. ERFA dokumentuoja atvejus, kai laukimo laikas pasienyje siekė 20 valandų. Tokie ilgi sustojimai ne tik sukuria išlaidas, bet ir pažeidžia vairuotojų darbo valandų taisykles, o tai savo ruožtu sukelia teisinių ir personalo problemų.
Kaskadiniai vėlavimai ir krovinių praradimas
Dėl visų šių veiksnių vėlavimai kaskadomis plinta iš vienos linijos į kitą ir iš šalies į kitą. Vienos atkarpos spūstys blokuoja vėlesnių atkarpų pajėgumus, o tai paralyžiuoja ištisus transporto koridorius. Tokiuose sektoriuose kaip plieno, chemijos ar automobilių pramonė, kur pristatymas turi būti atliktas per tiksliai nustatytą laiką, bet koks vėlavimas gali reikšti didelius finansinius nuostolius klientui ir, atitinkamai, kompensacijos reikalavimus geležinkelio vežėjui.
Lenkijos perspektyva: mūsų įmonės krizės epicentre
Nesuderintų remonto darbų problema yra ypač svarbi Lenkijos geležinkelių operatoriams ir logistikos įmonėms, veikiančioms tarptautinėje rinkoje.rodoLenkija yra pagrindinių Europos transporto koridorių – iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus – kryžkelėje, o tai reiškia, kad sutrikimai vakariniuose ar pietiniuose maršrutuose tiesiogiai veikia vietinius vežėjus.
Puikus pavyzdys yra Frankfurto (prie Oderio)–Berlyno ašis, kurią valdo „DB InfraGO“. Dėl kelis mėnesius trukusių šios atkarpos modernizavimo darbų smarkiai sumažėjo pralaidumas – tokiuose svarbiuose ruožuose kaip Berlynas–Štadtforstas–Berlynas–Kėpenikas liko tik vienas kelias. Lenkijos vežėjams, kurių traukiniai į šią ašį įvažiuoja kirtę sieną, tai yra kliūtis, pro kurią turi prasisprausti visi į Vokietiją ir toliau į vakarus Europą vykstantys transportai.
Svarbu tai, kad verslo rizikos požiūriu, net jei PKP PLK stengiasi iš anksto pranešti apie planuojamus tvarkaraščių pakeitimus, paralyžius užsienio pusėje nepriklauso nuo Lenkijos vadovo kontrolės. Transporto įmonė, sudariusi sutartį su klientu iš plieno ar chemijos sektoriaus, negali veiksmingai valdyti rizikos, kylančios dėl DB InfraGO ar infrastruktūros valdytojų sprendimų Alpių koridoriuose. Dėl to susidaro situacija, kai tarptautinių...rodoGeležinkelių sutarčių keitimas, kaip tiesiai šviesiai sako ERFA, tampa loterija.
Atvirkštinis modalinis poslinkis: didžiausia ilgalaikė grėsmė
Analizuodama situaciją ilgalaikės rizikos pramonei požiūriu, ERFA atkreipia dėmesį į vieną reiškinį, kuris gali būti labiausiai trikdantis: vadinamąjį atvirkštinį modalinį perkėlimą. Pramonės klientai, nusivylę geležinkelių krovinių gabenimo patikimumo ir punktualumo stoka, pradeda perkelti savo krovinius į sunkvežimius.
Šis mechanizmas yra ypač pavojingas, nes yra negrįžtamas. Kelių transportu pagrįstos logistikos grandinės kūrimas – su tinkamu subrangovų tinklu, IT sistemomis ir veiklos procedūromis – yra investicija, kurios įmonės lengvai neatsisako. Norėdamos susigrąžinti prarastą klientą, geležinkelio įmonės turi ne tik pasiūlyti jiems geresnius kokybės parametrus, bet ir įtikinti juos padengti sistemos keitimo išlaidas. Tai itin sunki ir dažnai neįmanoma užduotis.
Paradoksas ryškus: Europa investuoja milijardus eurų į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą, taip įgyvendindama vieną iš Europos žaliojo kurso ramsčių – perkelti krovinių gabenimą iš kelių į geležinkelius. Tačiau šių investicijų įgyvendinimo būdas turi visiškai priešingą poveikį. Baigus modernizaciją, atnaujinta infrastruktūra gali būti tuščia, nes klientai, nusivylę daugelio metų veiklos chaosu, visam laikui pereitų prie kelių transporto. Tai būtų strateginė nesėkmė tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.rodoviskis.
Keturi ERFA reikalavimai: kas turi pasikeisti nedelsiant
Susidūrusi su šia situacija, ERFA suformulavo keturis konkrečius reikalavimus, kurie, asociacijos nuomone, turi būti nedelsiant įgyvendinti siekiant išsaugoti Europos geležinkelių krovinių gabenimo sektorių.
- Orientacija į klientą planuojant renovaciją. Infrastruktūros valdytojai turi atsisakyti planavimo modelio, kai daugiausia dėmesio skiriama statybos poreikiams, ir atsižvelgti į rinkos realijas. Sunkiausi darbai turėtų būti sutelkti laikotarpiais, kai paklausa natūraliai mažesnė, pavyzdžiui, rugpjūtį, kai daugelis pramonės įmonių vykdo savo šventinius uždarymus. Taip pat labai svarbu iš anksto – prieš daugelį mėnesių – paskelbti techninės priežiūros planus, kad vežėjai ir jų klientai galėtų pritaikyti savo veiklos planus.
- Tvarkaraščių tarpvalstybinis koordinavimas. Tarptautiniai darbairodoNaujuose transporto koridoriuose darbai pagrindiniame maršrute ir aplinkkeliuose turi būti atliekami nuosekliai, o ne vienu metu. Skirtingų šalių infrastruktūros valdytojai turi glaudžiai koordinuoti grafikus, kad vienos atkarpos uždarymas nesutaptų su planuojamų aplinkkelių remontu. Tam reikia sukurti veiksmingus komunikacijos mechanizmus ir įsipareigojimus ES lygmeniu.
- Realus finansinis atlygis vežėjams. Papildomos eksploatavimo išlaidos, susidarančios dėl apvažiavimų, papildomų lokomotyvų, personalo ir infrastruktūros mokesčių, negali būti padengtos vien geležinkelių operatorių. ERFA ragina įvesti nuolaidas infrastruktūros prieigos mokesčiams ir teikti tiesioginę finansinę paramą. Svarbu tai, kad tai tapo realia teisine galimybe: naujosios ES valstybės pagalbos gairės (LMTG) galioja nuo 2026 m. kovo mėn. ir aiškiai leidžia teikti tokio tipo paramą geležinkelių operatoriams, kuriuos paveikė infrastruktūros sutrikimai.
- Veiksmai čia ir dabar – nelaukiant iki 2031 m. Nauji ES geležinkelių tinklo pajėgumų valdymo reglamentai (Reglamentas (ES) 2026/1184) numato naujųjų taisyklių įgyvendinimą iki 2031 m. ERFA įspėja, kad daugeliui vežėjų tai pernelyg tolima perspektyva. Įmonės jau dabar praranda sutartis, klientus ir finansinį likvidumą. Šiai pramonei reikia ad hoc administracinių ir finansinių sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti per mėnesius, o ne metus.
Rizikos vertinimas įmonėms, bendradarbiaujančioms su geležinkelių krovinių gabenimu
Rizikos valdytojams ir geležinkelių transporto užsakymus sudarančių įmonių savininkams, ypač plieno, chemijos, automobilių ir energetikos sektoriuose, ši situacija daro tiesioginį poveikį kasdieniams verslo sprendimams. Grėsmių analizė leidžia daryti kelias svarbias išvadas.
Pirma, rizika, kad tarptautiniais maršrutais geležinkeliais bus pristatyta laikurododabartinėmis aplinkybėmis turėtų būti įvertintos kaip padidėjusios. Tai ypač pasakytina apie maršrutus, einančius per Vokietiją, Rumuniją, Bulgariją ir Alpių koridorius. Klientų sutartyse turėtų būti numatytos atitinkamos nenugalimos jėgos sąlygos arba kitos teisinės apsaugos priemonės, kad būtų atsižvelgta į šį scenarijų.
Antra, įmonės, kurioms ribotais laiko tarpais reikia geležinkelių tiekimo, turėtų apsvarstyti galimybę parengti atsarginius planus, kuriuose būtų numatytas kelių arba multimodalinis transportas kaip atsarginė priemonė. Tokių planų kaina yra nepalyginamai mažesnė nei galimi nuostoliai dėl gamybos prastovų, atsiradusių dėl pavėluoto žaliavų pristatymo.
Trečia, renkantis geležinkelio operatorių, verta atkreipti dėmesį į jo operatyvinį pasirengimą valdyti sutrikimus – ar jis turi diversifikuotą transporto priemonių parką (elektrinius ir dyzelinius), kontaktų tinklą, leidžiantį greitai išsinuomoti papildomus išteklius, ir efektyviai bendrauti su klientu krizinėse situacijose.
Galiausiai, ERFA aprašyta situacija turėtų paskatinti transporto ir logistikos įmones atidžiai stebėti savo geležinkelių partnerių finansinę būklę. Neplanuotų išlaidų, prarastų sutarčių ir spaudimo pelno maržoms kaskada gali sukelti likvidumo problemų net ir iš pažiūros stabiliems operatoriams. Šiame kontekste verslo partnerių patikimumo tikrinimas ir nuolatinis bendradarbiavimo rizikos vertinimas tampa ne pasirenkamas, o būtinas.
Santrauka: Negrįžimo taškas?
2026 m. rugpjūčio mėn. ERFA ataskaita yra reikšmingas dokumentas, peržengiantis geležinkelių pramonės vidaus reikalus. Joje aprašoma sisteminė krizė, kuri, jei nebus sustabdyta, gali visam laikui pakeisti Europos krovinių vežimo struktūrą, pakenkdama geležinkeliams ir Europos klimato tikslams.
Infrastruktūros modernizavimas yra būtinas ir turėtų būti tęsiamas. Tačiau jis turi būti įgyvendinamas taip, kad nebūtų sunaikinta tai, ką jis skirtas sustiprinti. Be neatidėliotino tarpvalstybinio koordinavimo, be realaus atlygio vežėjams ir be infrastruktūros valdytojų požiūrio į rinkos poreikius pasikeitimo, milijardai dolerių investicijų į Europos geležinkelius gali pasirodyti esančios Piro pergalė – graži infrastruktūra be krovinių, kurie persikėlė į kelius.
Lenkijos transporto ir logistikos sektoriuje veikiančioms įmonėms ši situacija yra rimtas įspėjimas ir kvietimas persvarstyti savo rizikos strategijas. Geležinkeliai išlieka pagrindiniu Europos tiekimo grandinių elementu, tačiau jų patikimumas ateinančiais metais bus smarkiai išbandytas.












