ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema naikina Europos uostų susisiekimą. Laivų savininkai bėga į Maroką ir Egiptą.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema naikina Europos uostų susisiekimą. Laivų savininkai bėga į Maroką ir Egiptą.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) sukelia reikšmingų struktūrinių pokyčių Europos konteinerių laivyboje. Naujausioje Ispanijos uosto direkcijos „Puertos del Estado“ ataskaitoje dokumentuojamas drastiškas tiesioginių konteinerių jungčių su Europos Sąjungos uostais sumažėjimas. Laivų savininkai, siekdami išvengti didėjančių išmetamųjų teršalų leidimų kainų, vis dažniau perkelia perkrovimo operacijas į centrus, esančius už ES sienų. Europos transporto ir logistikos įmonėms tai reiškia skubų tiekimo grandinių peržiūrėjimą, sąnaudų skaičiavimą ir naujų veiklos rizikų vertinimą.

Tikslūs skaičiai: uostai praranda ryšius nerimą keliančiu greičiu

„Puertos del Estado“ įsteigtos analitinės grupės atliktas tyrimas, apimantis 2023 m. sausio mėn. – 2026 m. kovo mėn. duomenis, pateikia aiškias ir nerimą keliančias išvadas. Tiesioginių konteinerių susisiekimas Šiaurės Europos uostuose sumažėjo 5 %, o rytinės Viduržemio jūros regiono uostuose – drastiškai – net 18 %. Tai ne trumpalaikių rinkos svyravimų sukelti pokyčiai – jie rodo didelį, sisteminį pasaulinių laivybos tinklų logikos pokytį.

Kai kurie komentatoriai bandė šiuos pokyčius priskirti išoriniams veiksniams: konfliktui Artimuosiuose Rytuose, ribotam tranzitui per Sueco kanalą arba bendram laivybos aljansų restruktūrizavimui. Tačiau žinomos analitinės įmonės „Alphaliner“ ekspertai apskaičiavo, kad šie reiškiniai negali paaiškinti stebimų pokyčių masto. Jų vertinimais, net 76 % maršrutų ir atvykimo tvarkaraščių pakeitimų yra tiesiogiai susiję su laivų savininkų pastangomis išvengti ES ATLPS išlaidų.Šis skaičius turėtų būti žadinantis skambutis tiek Briuselio sprendimus priimantiems asmenims, tiek visoms įmonėms, kurios priklauso nuo Europos jūrų transporto centrų stabilumo.

Kaip laivų savininkai išvengia ES mokesčių? Dvi pagrindinės strategijos

Laivybos linijų operatoriai sukūrė efektyvius sąnaudų optimizavimo mechanizmus, kurie leidžia jiems veiksmingai sumažinti ES ATLPS mokesčių poveikį. Du pagrindiniai metodai yra šie: maršruto bendrinimas (maršruto padalijimas) ir maršruto transformacija (maršruto transformacija).

  • Maršrutų dalijimas Tai reiškia, kad giliavandenės vandenynų gabenimo paslaugos nutraukiamos perkrovimo uostuose, esančiuose už ES ribų. Iš ten krovinį paima mažesni tiekimo laivai ir pristato į paskirties uostus ES. Tai leidžia laivo savininkui išvengti išmetamųjų teršalų mokesčių už brangiausią maršruto dalį už kilometrą.
  • Maršruto transformacija Vietoj to, daroma prielaida, kad ne ES uostai įtraukiami į rotaciją prieš pat įplaukiant į ES vandenis arba iškart po išplaukimo. Tai leidžia optimizuoti išmetamųjų teršalų leidimų balansą radikaliai nerestruktūrizuojant viso jungčių tinklo.

Abi strategijos suteikia apčiuopiamos finansinės naudos laivų savininkams – Europos uostų, jų darbuotojų ir susijusių vertės grandinių sąskaita.

Didžioji Britanija ir Marokas yra pagrindinės ES išstojimo naudos gavėjos.

Šių pokyčių pasekmės aiškiai matomos rinkos duomenyse. Didžiosios Britanijos uostų tvarkomų giliavandenių krovinių dalis Šiaurės Europos rinkoje, matuojama TEU myliomis, padidėjo nuo 17 % 2023 m. iki 36 % 2026 m. pirmąjį ketvirtįŠis augimas įvyko tiesiogiai Vokietijos ir Nyderlandų uostų, kurie dar prieš kelerius metus buvo pagrindiniai į Europą patenkančių prekių vartai, sąskaita.

Viduržemio jūros regione ypač ryškus pavyzdys yra vadinamojo švaraus perkrovimo dinamika (grynas relinis perkrovimas), kur ES uostai tarnavo kaip mazgai, jungiantys tolimus pasaulio regionus. Šių operacijų apimtis sumažėjo daugiau nei pusė – lygiai 51 % palyginti su 2023 m. lygiu. Tuo pačiu metu Maroko Tanžero Viduržemio jūros uostas, esantis vos už keliolikos kilometrų nuo ES pakrantės, užfiksavo stabilų, 5 proc., aktyvumo padidėjimą.

„Maersk“ atvejo analizė: vienas maršruto pakeitimas, sutaupyta 16–33 mln. eurų

Šių procesų mastą iliustruoja Danijos laivybos milžinės „Maersk“ sprendimas reorganizuoti savo MECL paslaugą, aptarnaujančią JAV rytinės pakrantės ir Indijos maršrutą. Bendrovė atšaukė apsilankymus Ispanijos Alchesiraso uoste – tiek vakariniame, tiek rytiniame maršrutuose – vietoj sustojimo Tanžero Viduržemio uoste, Maroke.

Šio vieno, iš pažiūros techninio, operatyvinio sprendimo finansinis poveikis? Apskaičiuota, kad sutaupyta nuo 16 iki 33 milijonų eurų. vien dėl išmetamųjų teršalų leidimų kainos. Didelių laivų savininkų valdyboms tai yra pakankamas argumentas pertvarkyti savo logistikos tinklus neatsižvelgiant į pasekmes ES uostams. Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų krovinių ekspeditoriams ir logistikos operatoriams tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį tranzito laiką.

Europos jūrų infrastruktūros struktūrinė erozija

„Puertos del Estado“ aiškiai įspėja: aprašyti pokyčiai nebėra laikinas atsakas į naujus reglamentus; jie tapo nuolatiniu ir struktūriniu reiškiniu. Investicijos į infrastruktūrą, terminalų eksploatavimo sutartis ir ilgalaikes logistikos sutartis vis labiau konsoliduojamos aplink centrus, esančius už ES ribų – Maroke, Egipte ir Jungtinėje Karalystėje.

Šio proceso pasekmės Europos transporto ir logistikos pramonei yra daugialypės:

  • Veiklos sąnaudų padidėjimas Europos uostus naudojančioms įmonėms – papildomi perkrovimai, ilgesni tiekimo maršrutai ir didesnis sąlyčio taškų skaičius tiekimo grandinėje tiesiogiai reiškia didesnes krovinių gabenimo kainas ir ilgesnį pristatymo laiką.
  • Auganti operacinė rizika – daugiau perkrovimų reiškia daugiau galimų gedimų, vėlavimų ir krovinio pažeidimų.
  • Planavimo neapibrėžtumas — dinamiški rotacijų ir laivybos paslaugų pokyčiai apsunkina ilgalaikį tiekimo grandinės planavimą ir stabilių sutarčių su vežėjais sudarymą.
  • Infrastruktūros ir užimtumo erozija Europos uostuose – sumažėję kiekiai trukdo investicijoms, lemia darbo vietų mažinimą ir silpnina ES jūrų transporto mazgų derybines pozicijas.

Ką siūlo Puerto del Estado? Du atsigavimo mechanizmai.

Ataskaitos autoriai neapsiriboja vien diagnozavimu – jie taip pat nurodo konkrečias politikos priemones, kurios galėtų apriboti anglies dioksido nutekėjimo mastą ir sudaryti vienodas sąlygas ES ir ne ES uostams.

1. Išplėsti kaimyninių perkrovimo uostų sąrašą

Pirmasis siūlomas sprendimas numato reikšmingą vadinamųjų kaimyninių perkrovimo uostų oficialaus sąrašo išplėtimą (kaimyninių perkrovimo uostų) pagal ES ATLPS reglamentus. Įtraukus į šį sąrašą Jungtinės Karalystės, Egipto ir Izraelio uostus, būtų užkirstas kelias lengviausiai prieinamiems būdams apeiti mokesčius. Laivų savininkai nebegalėtų automatiškai išvengti išmetamųjų teršalų mokesčių, nukreipdami laivus per uostus iš šalių, kurioms šiuo metu šie reglamentai netaikomi.

2. Anglies dioksido nutekėjimo koeficientas

Antra ir potencialiai veiksmingesnė priemonė yra specialios priemonės įvedimas. anglies dioksido nutekėjimo koeficientasŠis mechanizmas administracinėmis priemonėmis baustų laivų savininkus, kurie dirbtinai skaido maršrutus vien tam, kad sumažintų savo išlaidas išmetamųjų teršalų leidimams, be jokios realios naudos.rodoDėl to perkrovimo operacijos vėl grįžtų į ES uostus, o reguliavimo žaidimas nebebūtų toks pat pelningas kaip anksčiau.

Tačiau abiem sprendimams reikalinga politinė valia ir veiksmingi Europos institucijų veiksmai, o laikas yra labai svarbus. Kuo ilgiau tęsis struktūrinis laivybos tinklų reorganizavimas, tuo sunkiau bus pakeisti konsolidacijos procesus aplink ne ES mazgus.

Verslo rizikos perspektyva: ką turėtų daryti transporto ir logistikos įmonės?

Rizikos valdytojams ir verslo savininkams, veikiantiems Europos jūrų transporto ir logistikos srityje, dabartinė situacija reikalauja konkretaus atsako – tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio.

W trumpalaikis Labai svarbu nuolat stebėti pagrindinių laivybos paslaugų rotacijų pokyčius, ypač pagrindiniuose maršrutuose į Aziją, Šiaurės Ameriką ir Raudonąją jūrą. Bet koks atvykimo laiko pasikeitimas gali pareikalauti iš naujo derėtis dėl sutarčių, peržiūrėti tvarkaraščius ir atnaujinti logistikos sąnaudų skaičiavimus.

W vidutinės trukmės Įmonės turėtų apsvarstyti galimybę diversifikuoti savo įplaukimo uostus ir tiekimo partnerius – priklausomybė nuo vieno jūrų mazgo didėjančio laivybos tinklo nestabilumo aplinkoje yra reikšmingas rizikos veiksnys. Taip pat verta ištirti alternatyvius multimodalinius ryšius.

W ilgalaikė perspektyva Būtina stebėti su ES ATLPS susijusį teisėkūros procesą. 2031–2040 m. teisinės sistemos peržiūra gali atnešti reikšmingų reguliavimo pokyčių, kurie vėlgi turės įtakos Europos laivybos tinklų geografijai. Įmonės, kurios anksti nustatys šių pokyčių kryptį, įgis pranašumą planuojant infrastruktūrą ir derantis dėl ilgalaikių sutarčių.

Europos klimato politikos dilema

Visa ši situacija atskleidžia esminę įtampą, su kuria susiduria ES institucijos. ES ATLPS, kaip dekarbonizacijos priemonė, pasiekia savo tikslą – padidina CO2 išmetimo kainą ir skatina investicijas į švaresnes varymo technologijas. Problema ta, kad dabartine forma Tai ne panaikina išmetamųjų teršalų kiekį, o perkelia jį už ES ribų..

Laivai nenustoja išmesti CO2 – jie tiesiog tai daro Maroke, Egipte ar JK, o ne Alchesirase ar Hamboke. Pasaulinis klimatas nėra naudingas, Europos uostai praranda krovinius ir darbo vietas, o ES logistikos įmonės susiduria su didesnėmis veiklos sąnaudomis. Tai vadovėlinis anglies dioksido nutekėjimo pavyzdys – reiškinys, apie kurį ekonomistai perspėjo dar sistemos projektavimo etape.

Briuselio sprendimų priėmėjai susiduria su sunkiu pasirinkimu: palikti nepakeistus ribojančius reglamentus ir susitaikyti su struktūrine Europos uostų marginalizacija arba modifikuoti ATLPS mechanizmus taip, kad būtų panaikintos spragos, leidžiančios lengvai išvengti mokesčių, nesusilpninant pačios anglies dioksido kainodaros idėjos.

Santrauka: Laikas veikti, o ne diagnozuoti

„Puertos del Estado“ ataskaita yra strateginės svarbos dokumentas visam Europos jūrų sektoriui. Duomenys aiškūs: dabartinė ES ATLPS forma skatina perkelti veiklą už ES ribų, o šių pokyčių mastas – tiek matuojamas konteinerių kiekiais, tiek prarasto verslo verte – auga kiekvieną ketvirtį.

Europos rinkoje veikiančioms transporto ir logistikos įmonėms tai reiškia naujų, sisteminių reguliavimo rizikų įtraukimą į jų veiklos ir finansinius modelius. Šių pokyčių ignoravimas dėl planavimo inercijos gali būti brangi klaida, ypač tuo metu, kai pagrindiniai rinkos dalyviai jau aktyviai pertvarko savo tinklus, reaguodami į naują išmetamųjų teršalų realybę.

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Ieškoti naujienose

Eurodebt.eu

Patikrinkite įmonę prieš priimdami sprendimą

Įvertinkite rangovo ar vežėjo patikimumą. Naudokite duomenis, kurie padeda įvertinti bendradarbiavimo riziką.

Dalintis straipsniu

KATEGORIJOS

Naujausi įrašai